第一千一百一十四章 一夜贤者经
4.分别品
中部131经/一夜贤者经(分别品[14])
这是我亲身听闻到的:一时,世尊住在舍卫城祇树给孤独园。在那里,世尊对比丘们说:"诸比丘。"那些比丘回答说:"尊者。"世尊如是说:
"诸比丘,我将为你们宣说'一夜贤者'的摘要和详解。请谛听,善加作意,我将开示。"
"是的,尊者。"那些比丘回答世尊。世尊如是说:
"不追忆过去,不期盼未来;
过去已逝去,未来尚未至。
现在所生法,处处观察之;
不动摇不迷,智者应修习。
今日勤精进,谁知明日死;
无人能交涉,死神大军队。
如是住热忱,日夜不懈怠;
此谓一夜贤,寂静牟尼说。"
"诸比丘,如何追忆过去?他这样想:'过去我是这样的色身(色解释:物质身体)',并从中生喜;'过去我有这样的感受',并从中生喜;'过去我有这样的想',并从中生喜;'过去我有这样的行',并从中生喜;'过去我有这样的识',并从中生喜。诸比丘,这就是追忆过去。
诸比丘,如何不追忆过去?他这样想:'过去我是这样的色身',但不从中生喜;'过去我有这样的感受',但不从中生喜;'过去我有这样的想',但不从中生喜;'过去我有这样的行',但不从中生喜;'过去我有这样的识',但不从中生喜。诸比丘,这就是不追忆过去。
"诸比丘,如何期盼未来?他这样想:'愿未来我有这样的色身',并从中生喜;'愿未来我有这样的感受',并从中生喜;'愿未来我有这样的想',并从中生喜;'愿未来我有这样的行',并从中生喜;'愿未来我有这样的识',并从中生喜。诸比丘,这就是期盼未来。
诸比丘,如何不期盼未来?他这样想:'愿未来我有这样的色身',但不从中生喜;'愿未来我有这样的感受',但不从中生喜;'愿未来我有这样的想',但不从中生喜;'愿未来我有这样的行',但不从中生喜;'愿未来我有这样的识',但不从中生喜。诸比丘,这就是不期盼未来。
"诸比丘,如何在现在法中动摇?在此,诸比丘,无闻凡夫不见圣者,不知圣法,不善巧圣法,不训练于圣法,不见善人,不知善人法,不善巧善人法,不训练于善人法。他视色为我(色解释:物质事物,物质身体),或我有色,或色在我中,或我在色中;视受...想...行...识为我,或我有识,或识在我中,或我在识中。诸比丘,这就是在现在法中动摇。
诸比丘,如何在现在法中不动摇?在此,诸比丘,有闻圣弟子见圣者,知圣法,善巧圣法,善训练于圣法,见善人,知善人法,善巧善人法,善训练于善人法。他不视色为我,不视我有色,不视色在我中,不视我在色中;不视受...想...行...识为我,不视我有识,不视识在我中,不视我在识中。诸比丘,这就是在现在法中不动摇。
"不追忆过去,不期盼未来;
过去已逝去,未来尚未至。
现在所生法,处处观察之;
不动摇不迷,智者应修习。
今日勤精进,谁知明日死;
无人能交涉,死神大军队。
如是住热忱,日夜不懈怠;
此谓一夜贤,寂静牟尼说。"
"诸比丘,我说'我将为你们宣说一夜贤者的摘要和详解',这就是基于此而说的。"
这是世尊所说。那些比丘欢喜、随喜世尊所说。
一夜贤者经结束。
巴利语原版经文
4. Vibhaṅgavaggo
MN.131/(1) Bhaddekarattasuttaṃ
272. Evaṃ me sutaṃ– ekaṃ samayaṃ bhagavā sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. Tatra kho bhagavā bhikkhū āmantesi– “bhikkhavo”ti. “Bhadante”ti te bhikkhū bhagavato paccassosuṃ. Bhagavā etadavoca– “bhaddekarattassa vo, bhikkhave, uddesañca vibhaṅgañca desessāmi. Taṃ suṇātha, sādhukaṃ manasi karotha; bhāsissāmī”ti. “Evaṃ, bhante”ti kho te bhikkhū bhagavato paccassosuṃ. Bhagavā etadavoca–
“Atītaṃ nānvāgameyya, nappaṭikaṅkhe anāgataṃ;
Yadatītaṃ pahīnaṃ taṃ, appattañca anāgataṃ.
“Paccuppannañca yo dhammaṃ, tattha tattha vipassati;
Asaṃhīraṃ asaṃkuppaṃ, taṃ vidvā manubrūhaye.
“Ajjeva kiccamātappaṃ, ko jaññā maraṇaṃ suve;
Na hi no saṅgaraṃ tena, mahāsenena maccunā.
“Evaṃ vihāriṃ ātāpiṃ, ahorattamatanditaṃ;
Taṃ ve bhaddekarattoti, santo ācikkhate muni”.
273. “Kathañca bhikkhave, atītaṃ anvāgameti? ‘Evaṃrūpo ahosiṃ atītamaddhānan’ti tattha nandiṃ samanvāneti, ‘evaṃvedano ahosiṃ atītamaddhānan’ti tattha nandiṃ samanvāneti, ‘evaṃsañño ahosiṃ atītamaddhānan’ti tattha nandiṃ samanvāneti, ‘evaṃsaṅkhāro ahosiṃ atītamaddhānan’ti tattha nandiṃ samanvāneti, ‘evaṃviññāṇo ahosiṃ atītamaddhānan’ti tattha nandiṃ samanvāneti– evaṃ kho, bhikkhave, atītaṃ anvāgameti.
“Kathañca, bhikkhave, atītaṃ nānvāgameti? ‘Evaṃrūpo ahosiṃ atītamaddhānan’ti tattha nandiṃ na samanvāneti, ‘evaṃvedano ahosiṃ atītamaddhānan’ti tattha nandiṃ na samanvāneti, ‘evaṃsañño ahosiṃ atītamaddhānan’ti tattha nandiṃ na samanvāneti, ‘evaṃsaṅkhāro ahosiṃ atītamaddhānan’ti tattha nandiṃ na samanvāneti, ‘evaṃviññāṇo ahosiṃ atītamaddhānan’ti tattha nandiṃ na samanvāneti– evaṃ kho, bhikkhave, atītaṃ nānvāgameti.
274. “Kathañca, bhikkhave, anāgataṃ paṭikaṅkhati? ‘Evaṃrūpo siyaṃ anāgatamaddhānan’ti tattha nandiṃ samanvāneti, evaṃvedano siyaṃ …pe… evaṃsañño siyaṃ… evaṃsaṅkhāro siyaṃ… evaṃviññāṇo siyaṃ anāgatamaddhānanti tattha nandiṃ samanvāneti– evaṃ kho, bhikkhave, anāgataṃ paṭikaṅkhati.
“Kathañca, bhikkhave, anāgataṃ nappaṭikaṅkhati? ‘Evaṃrūpo siyaṃ anāgatamaddhānan’ti tattha nandiṃ na samanvāneti, evaṃvedano siyaṃ evaṃsañño siyaṃ… evaṃsaṅkhāro siyaṃ… ‘evaṃviññāṇo siyaṃ anāgatamaddhānan’ti tattha nandiṃ na samanvāneti– evaṃ kho, bhikkhave, anāgataṃ nappaṭikaṅkhati.
275. “Kathañca, bhikkhave, paccuppannesu dhammesu saṃhīrati? Idha, bhikkhave, assutavā puthujjano ariyānaṃ adassāvī ariyadhammassa akovido ariyadhamme avinīto sappurisānaṃ adassāvī sappurisadhammassa akovido sappurisadhamme avinīto rūpaṃ attato samanupassati, rūpavantaṃ vā attānaṃ, attani vā rūpaṃ, rūpasmiṃ vā attānaṃ; vedanaṃ …pe… saññaṃ… saṅkhāre… viññāṇaṃ attato samanupassati, viññāṇavantaṃ vā attānaṃ attani vā viññāṇaṃ, viññāṇasmiṃ vā attānaṃ– evaṃ kho, bhikkhave, paccuppannesu dhammesu saṃhīrati.
“Kathañca bhikkhave, paccuppannesu dhammesu na saṃhīrati? Idha, bhikkhave, sutavā ariyasāvako ariyānaṃ dassāvī ariyadhammassa kovido ariyadhamme suvinīto sappurisānaṃ dassāvī sappurisadhammassa kovido sappurisadhamme suvinīto na rūpaṃ attato samanupassati, na rūpavantaṃ vā attānaṃ, na attani vā rūpaṃ, na rūpasmiṃ vā attānaṃ; na vedanaṃ… na saññaṃ… na saṅkhāre… na viññāṇaṃ attato samanupassati, na viññāṇavantaṃ vā attānaṃ, na attani vā viññāṇaṃ, na viññāṇasmiṃ vā attānaṃ– evaṃ kho, bhikkhave, paccuppannesu dhammesu na saṃhīrati.
“Atītaṃ nānvāgameyya, nappaṭikaṅkhe anāgataṃ;
Yadatītaṃ pahīnaṃ taṃ, appattañca anāgataṃ.
“Paccuppannañca yo dhammaṃ, tattha tattha vipassati;
Asaṃhīraṃ asaṃkuppaṃ, taṃ vidvā manubrūhaye.
“Ajjeva kiccamātappaṃ, ko jaññā maraṇaṃ suve;
Na hi no saṅgaraṃ tena, mahāsenena maccunā.
“Evaṃ vihāriṃ ātāpiṃ, ahorattamatanditaṃ;
Taṃ ve bhaddekarattoti, santo ācikkhate munī”ti.
“‘Bhaddekarattassa vo, bhikkhave, uddesañca vibhaṅgañca desessāmī’ti– iti yaṃ taṃ vuttaṃ idametaṃ paṭicca vuttan”ti.
Idamavoca bhagavā. Attamanā te bhikkhū bhagavato bhāsitaṃ abhinandunti.
Bhaddekarattasuttaṃ niṭṭhitaṃ paṭhamaṃ.