中部69经/戈利亚尼经(比丘品[7])

这是我亲身听闻到的。一时，佛陀住在王舍城竹林栖鸟处。当时，有一位名叫戈利亚尼的森林比丘，以某种原因来到僧团中。在那里，舍利弗尊者以戈利亚尼比丘为例，对比丘们说：

"朋友们，森林比丘来到僧团中与僧众同住时，应当对同修们恭敬有礼。朋友们，如果森林比丘来到僧团中与僧众同住时，对同修们不恭敬无礼，人们就会说：'这位尊者独自在森林中自由生活有什么用呢？他对同修们都不恭敬无礼。'人们会这样说他。因此，森林比丘来到僧团中与僧众同住时，应当对同修们恭敬有礼。

朋友们，森林比丘来到僧团中与僧众同住时，应当善于选择座位—'我不会挤到长老比丘们，也不会占据新学比丘的座位'。朋友们，如果森林比丘来到僧团中与僧众同住时不善于选择座位，人们就会说：'这位尊者独自在森林中自由生活有什么用呢？他连选座位都不会。'人们会这样说他。因此，森林比丘来到僧团中与僧众同住时，应当善于选择座位。

朋友们，森林比丘来到僧团中与僧众同住时，应当了解礼仪规矩。朋友们，如果森林比丘来到僧团中与僧众同住时不了解礼仪规矩，人们就会说：'这位尊者独自在森林中自由生活有什么用呢？他连基本的礼仪规矩都不懂。'人们会这样说他。因此，森林比丘来到僧团中与僧众同住时，应当了解礼仪规矩。

朋友们，森林比丘来到僧团中与僧众同住时，不应过早进入村庄，也不应过晚返回。朋友们，如果森林比丘来到僧团中与僧众同住时过早进入村庄，过晚返回，人们就会说：'这位尊者独自在森林中自由生活有什么用呢？他进村太早，回来太晚。'人们会这样说他。因此，森林比丘来到僧团中与僧众同住时，不应过早进入村庄，也不应过晚返回。

朋友们，森林比丘来到僧团中与僧众同住时，不应在用餐前后到处串门。朋友们，如果森林比丘来到僧团中与僧众同住时在用餐前后到处串门，人们就会说：'这位尊者独自在森林中自由生活时一定养成了非时串门的习惯，现在来到僧团中也保持这个习惯。'人们会这样说他。因此，森林比丘来到僧团中与僧众同住时，不应在用餐前后到处串门。

朋友们，森林比丘来到僧团中与僧众同住时，应当保持镇定，不轻浮。朋友们，如果森林比丘来到僧团中与僧众同住时举止轻浮，人们就会说：'这位尊者独自在森林中自由生活时一定养成了轻浮的习惯，现在来到僧团中也保持这个习惯。'人们会这样说他。因此，森林比丘来到僧团中与僧众同住时，应当保持镇定，不轻浮。

朋友们，森林比丘来到僧团中与僧众同住时，不应多言乱语。朋友们，如果森林比丘来到僧团中与僧众同住时多言乱语，人们就会说：'这位尊者独自在森林中自由生活有什么用呢？他来到僧团中却喋喋不休。'人们会这样说他。因此，森林比丘来到僧团中与僧众同住时，不应多言乱语。

朋友们，森林比丘来到僧团中与僧众同住时，应当易于教导，结交善友。朋友们，如果森林比丘来到僧团中与僧众同住时难以教导，结交恶友，人们就会说：'这位尊者独自在森林中自由生活有什么用呢？他难以教导，还结交恶友。'人们会这样说他。因此，森林比丘来到僧团中与僧众同住时，应当易于教导，结交善友。

朋友们，森林比丘应当守护诸根（诸根解释：指眼、耳、鼻、舌、身等五根。或信、勤、念、定、慧等五根。亦泛言一切善根）。朋友们，如果森林比丘不守护诸根，人们就会说：'这位尊者独自在森林中自由生活有什么用呢？他连自己的感官都不能控制。'人们会这样说他。因此，森林比丘应当守护诸根。

朋友们，森林比丘应当饮食知量。朋友们，如果森林比丘饮食不知量，人们就会说：'这位尊者独自在森林中自由生活有什么用呢？他连饮食都不能节制。'人们会这样说他。因此，森林比丘应当饮食知量。

朋友们，森林比丘应当精进修行。朋友们，如果森林比丘懈怠，人们就会说：'这位尊者独自在森林中自由生活有什么用呢？他这么懒惰。'人们会这样说他。因此，森林比丘应当精进修行。

朋友们，森林比丘应当正念现前。朋友们，如果森林比丘失念，人们就会说：'这位尊者独自在森林中自由生活有什么用呢？他连正念都保持不住。'人们会这样说他。因此，森林比丘应当正念现前。

朋友们，森林比丘应当保持定力。朋友们，如果森林比丘心不专一，人们就会说：'这位尊者独自在森林中自由生活有什么用呢？他连心都无法专注。'人们会这样说他。因此，森林比丘应当保持定力。

朋友们，森林比丘应当具有智慧。朋友们，如果森林比丘愚昧无知，人们就会说：'这位尊者独自在森林中自由生活有什么用呢？他如此愚昧。'人们会这样说他。因此，森林比丘应当具有智慧。

朋友们，森林比丘应当学习阿毗达摩和律藏（阿毗达摩解释：阿毗达摩是佛教经典中的一个重要部分，其名称由梵语意为"高级"或"特殊"和梵语意为"法"或"教义"组成,因此可以理解为"高级教义"或"特殊法"。在上座部佛教中，阿毗达摩藏包含七部主要著作）。朋友们，有人会问森林比丘关于阿毗达摩和律藏的问题。如果森林比丘被问到阿毗达摩和律藏的问题时回答不出来，人们就会说：'这位尊者独自在森林中自由生活有什么用呢？他连阿毗达摩和律藏的问题都回答不出来。'人们会这样说他。因此，森林比丘应当学习阿毗达摩和律藏。

朋友们，森林比丘应当修习超越色界的无色定（色界解释：是三界欲界、色界、无色界中的第二界。"色"在这里指的是物质形态或可见的形体；无色定解释：无色定是佛教禅修中的高级修行状态，也称为四无色定或四空定。这些状态超越了色界定（四禅），进入了更加微妙和抽象的意识境界，四种无色定：1.空无边处定，2. 识无边处定，3. 无所有处定，4.非想非非想处定）。朋友们，有人会问森林比丘关于超越色界的无色定的问题。如果森林比丘被问到超越色界的无色定的问题时回答不出来，人们就会说：'这位尊者独自在森林中自由生活有什么用呢？他连超越色界的无色定的问题都回答不出来。'人们会这样说他。因此，森林比丘应当修习超越色界的无色定。

朋友们，森林比丘应当修习超越凡夫的殊胜法。朋友们，有人会问森林比丘关于超越凡夫的殊胜法的问题。如果森林比丘被问到超越凡夫的殊胜法的问题时回答不出来，人们就会说：'这位尊者独自在森林中自由生活有什么用呢？他连出家的目的都不知道。'人们会这样说他。因此，森林比丘应当修习超越凡夫的殊胜法。"

说到这里，大目犍连尊者对舍利弗尊者说："朋友舍利弗，这些法只有森林比丘应当遵行，还是住在村落附近的比丘也应当遵行呢？"

"朋友目犍连，这些法森林比丘应当遵行，更何况是住在村落附近的比丘。"

《戈利亚尼经》第九经完。

巴利语原版经文

MN.69/(9) Goliyānisuttaṃ

　　 173. Evaṃ me sutaṃ– ekaṃ samayaṃ bhagavā rājagahe viharati veḷuvane kalandakanivāpe. Tena kho pana samayena goliyāni nāma bhikkhu āraññiko padasamācāro saṅghamajjhe osaṭo hoti kenacideva karaṇīyena. Tatra kho āyasmā sāriputto goliyāniṃ bhikkhuṃ ārabbha bhikkhū āmantesi–

　　 “Āraññikenāvuso, bhikkhunā saṅghagatena saṅghe viharantena sabrahmacārīsu sagāravena bhavitabbaṃ sappatissena. Sace, āvuso, āraññiko bhikkhu saṅghagato saṅghe viharanto sabrahmacārīsu agāravo hoti appatisso, tassa bhavanti vattāro. ‘Kiṃ panimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena, yo ayamāyasmā sabrahmacārīsu agāravo hoti appatisso’ti– tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā saṅghagatena saṅghe viharantena sabrahmacārīsu sagāravena bhavitabbaṃ sappatissena.

　　 “Āraññikenāvuso, bhikkhunā saṅghagatena saṅghe viharantena āsanakusalena bhavitabbaṃ– ‘iti there ca bhikkhū nānupakhajja nisīdissāmi nave ca bhikkhū na āsanena paṭibāhissāmī’ti. Sace, āvuso, āraññiko bhikkhu saṅghagato saṅghe viharanto na āsanakusalo hoti, tassa bhavanti vattāro. ‘Kiṃ panimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena, yo ayamāyasmā āsanakusalo na hotī’ti – tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā saṅghagatena saṅghe viharantena āsanakusalena bhavitabbaṃ.

　　 “Āraññikenāvuso, bhikkhunā saṅghagatena saṅghe viharantena ābhisamācārikopi dhammo jānitabbo. Sace, āvuso, āraññiko bhikkhu saṅghagato saṅghe viharanto ābhisamācārikampi dhammaṃ na jānāti, tassa bhavanti vattāro. ‘Kiṃ panimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena yo ayamāyasmā ābhisamācārikampi dhammaṃ na jānātī’ti tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā saṅghagatena saṅghe viharantena ābhisamācārikopi dhammo jānitabbo.

　　 “Āraññikenāvuso, bhikkhunā saṅghagatena saṅghe viharantena nātikālena gāmo pavisitabbo nātidivā paṭikkamitabbaṃ. Sace, āvuso, āraññiko bhikkhu saṅghagato saṅghe viharanto atikālena gāmaṃ pavisati atidivā paṭikkamati, tassa bhavanti vattāro. ‘Kiṃ panimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena yo ayamāyasmā atikālena gāmaṃ pavisati atidivā paṭikkamatī’ti– tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā saṅghagatena saṅghe viharantena nātikālena gāmo pavisitabbo, nātidivā paṭikkamitabbaṃ.

　　 “Āraññikenāvuso, bhikkhunā saṅghagatena saṅghe viharantena na purebhattaṃ pacchābhattaṃ kulesu cārittaṃ āpajjitabbaṃ. Sace, āvuso, āraññiko bhikkhu saṅghagato saṅghe viharanto purebhattaṃ pacchābhattaṃ kulesu cārittaṃ āpajjati, tassa bhavanti vattāro. ‘Ayaṃ nūnimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena viharato vikālacariyā bahulīkatā, tamenaṃ saṅghagatampi samudācaratī’ti– tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā saṅghagatena saṅghe viharantena na purebhattaṃ pacchābhattaṃ kulesu cārittaṃ āpajjitabbaṃ.

　　 “Āraññikenāvuso, bhikkhunā saṅghagatena saṅghe viharantena anuddhatena bhavitabbaṃ acapalena. Sace, āvuso, āraññiko bhikkhu saṅghagato saṅghe viharanto uddhato hoti capalo, tassa bhavanti vattāro. ‘Idaṃ nūnimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena viharato uddhaccaṃ cāpalyaṃ bahulīkataṃ, tamenaṃ saṅghagatampi samudācaratī’ti– tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā saṅghagatena saṅghe viharantena anuddhatena bhavitabbaṃ acapalena.

　　 “Āraññikenāvuso bhikkhunā saṅghagatena saṅghe viharantena amukharena bhavitabbaṃ avikiṇṇavācena. Sace, āvuso, āraññiko bhikkhu saṅghagato saṅghe viharanto mukharo hoti vikiṇṇavāco, tassa bhavanti vattāro. ‘Kiṃ panimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena yo ayamāyasmā mukharo vikiṇṇavāco’ti – tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā saṅghagatena saṅghe viharantena amukharena bhavitabbaṃ avikiṇṇavācena.

　　 “Āraññikenāvuso, bhikkhunā saṅghagatena saṅghe viharantena suvacena bhavitabbaṃ kalyāṇamittena. Sace, āvuso, āraññiko bhikkhu saṅghagato saṅghe viharanto dubbaco hoti pāpamitto, tassa bhavanti vattāro. ‘Kiṃ panimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena yo ayamāyasmā dubbaco pāpamitto’ti– tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā saṅghagatena saṅghe viharantena suvacena bhavitabbaṃ kalyāṇamittena.

　　 “Āraññikenāvuso, bhikkhunā indriyesu guttadvārena bhavitabbaṃ. Sace, āvuso, āraññiko bhikkhu indriyesu aguttadvāro hoti, tassa bhavanti vattāro. ‘Kiṃ panimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena yo ayamāyasmā indriyesu aguttadvāro’ti– tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā indriyesu guttadvārena bhavitabbaṃ.

　　 “Āraññikenāvuso, bhikkhunā bhojane mattaññunā bhavitabbaṃ. Sace, āvuso, āraññiko bhojane amattaññū hoti, tassa bhavanti vattāro. ‘Kiṃ panimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena yo ayamāyasmā bhojane amattaññū’ti– tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā bhojane mattaññunā bhavitabbaṃ.

　　 “Āraññikenāvuso, bhikkhunā jāgariyaṃ anuyuttena bhavitabbaṃ. Sace, āvuso, āraññiko bhikkhu jāgariyaṃ ananuyutto hoti, tassa bhavanti vattāro. ‘Kiṃ panimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena yo ayamāyasmā jāgariyaṃ ananuyutto’ti – tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā jāgariyaṃ anuyuttena bhavitabbaṃ.

　　 “Āraññikenāvuso bhikkhunā āraddhavīriyena bhavitabbaṃ. Sace, āvuso, āraññiko bhikkhu kusīto hoti, tassa bhavanti vattāro. ‘Kiṃ panimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena yo ayamāyasmā kusīto’ti– tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā āraddhavīriyena bhavitabbaṃ.

　　 “Āraññikenāvuso, bhikkhunā upaṭṭhitassatinā bhavitabbaṃ. Sace, āvuso, āraññiko bhikkhu muṭṭhassatī hoti, tassa bhavanti vattāro. ‘Kiṃ panimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena yo ayamāyasmā muṭṭhassatī’ti– tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā upaṭṭhitassatinā bhavitabbaṃ.

　　 “Āraññikenāvuso, bhikkhunā samāhitena bhavitabbaṃ. Sace, āvuso, āraññiko bhikkhu asamāhito hoti, tassa bhavanti vattāro. ‘Kiṃ panimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena yo ayamāyasmā asamāhito’ti– tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā samāhitena bhavitabbaṃ.

　　 “Āraññikenāvuso, bhikkhunā paññavatā bhavitabbaṃ. Sace, āvuso, āraññiko bhikkhu duppañño hoti, tassa bhavanti vattāro ‘Kiṃ panimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena yo ayamāyasmā duppañño’ti– tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā paññavatā bhavitabbaṃ.

　　 “Āraññikenāvuso, bhikkhunā abhidhamme abhivinaye yogo karaṇīyo. Santāvuso, āraññikaṃ bhikkhuṃ abhidhamme abhivinaye pañhaṃ pucchitāro. Sace, āvuso, āraññiko bhikkhu abhidhamme abhivinaye pañhaṃ puṭṭho na sampāyati, tassa bhavanti vattāro. ‘Kiṃ panimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena yo ayamāyasmā abhidhamme abhivinaye pañhaṃ puṭṭho na sampāyatī’ti– tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā abhidhamme abhivinaye yogo karaṇīyo.

　　 “Āraññikenāvuso bhikkhunā ye te santā vimokkhā atikkamma rūpe āruppā tattha yogo karaṇīyo. Santāvuso, āraññikaṃ bhikkhuṃ ye te santā vimokkhā atikkamma rūpe āruppā tattha pañhaṃ pucchitāro. Sace, āvuso, āraññiko bhikkhu ye te santā vimokkhā atikkamma rūpe āruppā tattha pañhaṃ puṭṭho na sampāyati, tassa bhavanti vattāro. ‘Kiṃ panimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena yo ayamāyasmā ye te santā vimokkhā atikkamma rūpe āruppā tattha pañhaṃ puṭṭho na sampāyatī’ti – tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā ye te santā vimokkhā atikkamma rūpe āruppā tattha yogo karaṇīyo.

　　 “Āraññikenāvuso, bhikkhunā uttari manussadhamme yogo karaṇīyo. Santāvuso, āraññikaṃ bhikkhuṃ uttari manussadhamme pañhaṃ pucchitāro. Sace, āvuso, āraññiko bhikkhu uttari manussadhamme pañhaṃ puṭṭho na sampāyati, tassa bhavanti vattāro. ‘Kiṃ panimassāyasmato āraññikassa ekassāraññe serivihārena yo ayamāyasmā yassatthāya pabbajito tamatthaṃ na jānātī’ti– tassa bhavanti vattāro. Tasmā āraññikena bhikkhunā uttari manussadhamme yogo karaṇīyo”ti.

　　 Evaṃ vutte, āyasmā mahāmoggallāno āyasmantaṃ sāriputtaṃ etadavoca– “āraññikeneva nu kho, āvuso sāriputta, bhikkhunā ime dhammā samādāya vattitabbā udāhu gāmantavihārināpī”ti “Āraññikenāpi kho, āvuso moggallāna, bhikkhunā ime dhammā samādāya vattitabbā pageva gāmantavihārinā”ti.

　　 Goliyānisuttaṃ niṭṭhitaṃ navamaṃ.