第六十五章 修行如同将多罗树连根拔起
相应部12相应35经/无明为缘经(因缘相应/因缘篇/修多罗)
有个时候,佛陀住在舍卫城的祇树林给孤独园。有一天,佛陀对出家弟子们说:“弟子们,以「无明」为前提条件就会产生「行」,以「行」为前提条件就会产生「识」,以「识」为前提条件就会产生「名色」,以「名色」为前提条件就会产生「六处」,以「六处」为前提条件就会产生「触」,以「触」为前提条件就会产生「受」,以「受」为前提条件就会产生「爱」,以「爱」为前提条件就会产生「取」,以「取」为前提条件就会产生「有」,以「有」为前提条件就会产生「生」,以「生」为前提条件就会产生忧愁、悲伤、苦闷、忧虑、绝望、衰老、死亡。弟子们这就是世间人痛苦和烦恼聚集的过程,这就是缘起法(缘起法解释,见第四十八章、第四十九章)。”
佛陀话音刚落,刚简要的说完缘起法,就有个出家人对佛陀说:“世尊,什么是「老死」呢?这个「老死」是属于谁的呢?”
佛陀说:“比丘(出家人)!你问的问题不太恰当!比丘!那些问:什么是「老死」呢?这个「老死」是属于谁的呢?或者问:「老死」是一件事情,「老死」属于谁又是另一件事情,是这样的吗?比丘,这两种问法虽然说法不同,实际想要表达的意思是一样的,想要解决的问题是一样的。
比丘!有这样的见解:生命和精神就是身体,生命、精神与身体是一个整体。或者有这样的见解:生命、精神是一件事情,身体又是另一件事情。生命、精神与身体是分割开的,是互不相同的事情。这些见解都是没有正确的去修行,没有正确的开启智慧。
比丘,离开这两种极端的见解,如来说:以「生」为前提条件就会产生「老死」。”
这位出家弟子继续问:“世尊,什么是生、有、取、爱、受、触、六处、名色、识、行、无明呢?生、有、取、爱、受、触、六处、名色、识、行、无明是属于谁的呢?”
佛陀说:“比丘(出家人)!你问的问题不太恰当!比丘!那些问:什么是生、有、取、爱、受、触、六处、名色、识、行、无明呢?生、有、取、爱、受、触、六处、名色、识、行、无明是属于谁的呢?或者问:生、有、取、爱、受、触、六处、名色、识、行、无明是一件事情,生、有、取、爱、受、触、六处、名色、识、行、无明属于谁又是另一件事情,是这样的吗?比丘,这两种问法虽然说法不同,实际想要表达的意思是一样的,想要解决的问题是一样的。
比丘!有这样的见解:生命和精神就是身体,生命、精神与身体是一个整体。或者有这样的见解:生命、精神是一件事情,身体又是另一件事情。生命、精神与身体是分割开的,是互不相同的事情。这些见解都是没有正确的去修行,没有正确的开启智慧。
比丘!离开这两种极端的见解,如来说:以「无明」为前提条件就会产生「行」,以「行」为前提条件就会产生「识」,以「识」为前提条件就会产生「名色」,以「名色」为前提条件就会产生「六处」,以「六处」为前提条件就会产生「触」,以「触」为前提条件就会产生「受」,以「受」为前提条件就会产生「爱」,以「爱」为前提条件就会产生「取」,以「取」为前提条件就会产生「有」,以「有」为前提条件就会产生「生」。
比丘!当「无明」逐渐褪去、消散、灭尽。所有困惑、迷惑的问题,比如:什么是老死、生、有、取、爱、受、触、六处、名色、识、行、无明呢?老死、生、有、取、爱、受、触、六处、名色、识、行、无明是属于谁的呢?老死、生、有、取、爱、受、触、六处、名色、识、行、无明是一件事情,老死、生、有、取、爱、受、触、六处、名色、识、行、无明属于谁又是另一件事情,是这样的吗?生命和精神就是身体吗?生命、精神与身体是一个整体吗?生命、精神是一件事情,身体又是另一件事情吗?生命、精神与身体是分割开的,是互不相同的事情吗?这些问题都将被丢弃、舍离、除灭。就像多罗树被连根拔起,又被砍成无数个小木块一样,永远都不可能再发芽生长。当「无明」被除灭殆尽后,那么一切的行为、言语、念想都不会再生起、发生、出现,就不会因为这些行为、言语、念想的造作而产生后面的结果,那么从这一生开始就不会再继续的在喜怒哀乐等等的烦恼和痛苦中循环往复、无有穷尽的煎熬和沉沦了,从这一生开始烦恼和痛苦就被除尽了,既然烦恼和痛苦被除灭殆尽了,那么就不会再继续的投生,就不会再继续的生死轮回,就如同被连根拔起,又被砍成无数小木块的多罗树,不可能再继续的发芽生长。这样就不会再有未来世,就彻底的从生死轮回的烦恼和痛苦中解脱了出来。
比丘!这个就是证悟解脱果位的修行方法。”
佛陀说法后,听法的出家弟子们都再次的顶礼佛陀,随喜赞叹佛陀说法的无量功德,他们都按着佛陀所说的法去修行。
巴利语原版经文
SN.12.35/(5). Avijjāpaccayasuttaṃ
35. Sāvatthiyaṃ viharati …pe… “avijjāpaccayā, bhikkhave, saṅkhārā; saṅkhārapaccayā viññāṇaṃ …pe… evametassa kevalassa dukkhakkhandhassa samudayo hotī”ti. Evaṃ vutte, aññataro bhikkhu bhagavantaṃ etadavoca– “‘katamaṃ nu kho, bhante, jarāmaraṇaṃ, kassa ca panidaṃ jarāmaraṇan’ti? ‘No kallo pañho’ti bhagavā avoca, ‘katamaṃ jarāmaraṇaṃ kassa ca panidaṃ jarāmaraṇan’ti iti vā, bhikkhu, yo vadeyya, ‘aññaṃ jarāmaraṇaṃ aññassa ca panidaṃ jarāmaraṇan’ti, iti vā, bhikkhu, yo vadeyya, ubhayametaṃ ekatthaṃ byañjanameva nānaṃ. Taṃ jīvaṃ taṃ sarīranti vā, bhikkhu, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso na hoti. Aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīranti vā, bhikkhu diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso na hoti. Ete te, bhikkhu, ubho ante anupagamma majjhena tathāgato dhammaṃ deseti– ‘jātipaccayā jarāmaraṇan’”ti.
“Katamā nu kho, bhante, jāti, kassa ca panāyaṃ jātī”ti? “No kallo pañho”ti bhagavā avoca, “‘katamā jāti, kassa ca panāyaṃ jātī’ti iti vā, bhikkhu, yo vadeyya, ‘aññā jāti aññassa ca panāyaṃ jātī’ti iti vā, bhikkhu, yo vadeyya, ubhayametaṃ ekatthaṃ byañjanameva nānaṃ. Taṃ jīvaṃ taṃ sarīranti vā, bhikkhu, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso na hoti. Aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīranti vā, bhikkhu, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso na hoti. Ete te, bhikkhu, ubho ante anupagamma majjhena tathāgato dhammaṃ deseti– ‘bhavapaccayā jātī’”ti.
“Katamo nu kho, bhante, bhavo, kassa ca panāyaṃ bhavo”ti? “No kallo pañho”ti bhagavā avoca, “‘katamo bhavo, kassa ca panāyaṃ bhavo’ti iti vā, bhikkhu, yo vadeyya, ‘añño bhavo aññassa ca panāyaṃ bhavo’ti iti vā, bhikkhu, yo vadeyya, ubhayametaṃ ekatthaṃ byañjanameva nānaṃ. Taṃ jīvaṃ taṃ sarīranti vā, bhikkhu, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso na hoti; aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīranti vā, bhikkhu, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso na hoti. Ete te, bhikkhu, ubho ante anupagamma majjhena tathāgato dhammaṃ deseti– ‘upādānapaccayā bhavo’ti …pe… ‘taṇhāpaccayā upādānanti… vedanāpaccayā taṇhāti… phassapaccayā vedanāti… saḷāyatanapaccayā phassoti… nāmarūpapaccayā saḷāyatananti… viññāṇapaccayā nāmarūpanti… saṅkhārapaccayā viññāṇan’”ti.
“Katame nu kho, bhante, saṅkhārā, kassa ca panime saṅkhārā”ti? “No kallo pañho”ti bhagavā avoca, “‘katame saṅkhārā kassa ca panime saṅkhārā’ti iti vā, bhikkhu, yo vadeyya, ‘aññe saṅkhārā aññassa ca panime saṅkhārā’ti iti vā, bhikkhu, yo vadeyya, ubhayametaṃ ekatthaṃ byañjanameva nānaṃ. Taṃ jīvaṃ taṃ sarīranti vā, bhikkhu, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso na hoti; aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīranti vā, bhikkhu, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso na hoti. Ete te, bhikkhu, ubho ante anupagamma majjhena tathāgato dhammaṃ deseti– ‘avijjāpaccayā saṅkhārā’”ti.
“Avijjāya tveva, bhikkhu, asesavirāganirodhā yānissa tāni visūkāyikāni visevitāni vipphanditāni kānici kānici. ‘Katamaṃ jarāmaraṇaṃ, kassa ca panidaṃ jarāmaraṇaṃ’ iti vā, ‘aññaṃ jarāmaraṇaṃ, aññassa ca panidaṃ jarāmaraṇaṃ’ iti vā, ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīraṃ’ iti vā, ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīraṃ’ iti vā. Sabbānissa tāni pahīnāni bhavanti ucchinnamūlāni tālāvatthukatāni anabhāvaṅkatāni āyatiṃ anuppādadhammāni.
“Avijjāya tveva, bhikkhu, asesavirāganirodhā yānissa tāni visūkāyikāni visevitāni vipphanditāni kānici kānici. ‘Katamā jāti, kassa ca panāyaṃ jāti’ iti vā, ‘aññā jāti, aññassa ca panāyaṃ jāti’ iti vā, ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīraṃ’ iti vā, ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīraṃ’ iti vā. Sabbānissa tāni pahīnāni bhavanti ucchinnamūlāni tālāvatthukatāni anabhāvaṅkatāni āyatiṃ anuppādadhammāni.
“Avijjāya tveva, bhikkhu, asesavirāganirodhā yānissa tāni visūkāyikāni visevitāni vipphanditāni kānici kānici. Katamo bhavo …pe… katamaṃ upādānaṃ… katamā taṇhā… katamā vedanā… katamo phasso… katamaṃ saḷāyatanaṃ… katamaṃ nāmarūpaṃ… katamaṃ viññāṇaṃ …pe….
“Avijjāya tveva, bhikkhu, asesavirāganirodhā yānissa tāni visūkāyikāni visevitāni vipphanditāni kānici kānici. ‘Katame saṅkhārā, kassa ca panime saṅkhārā’ iti vā, ‘aññe saṅkhārā, aññassa ca panime saṅkhārā’ iti vā, ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīraṃ’ iti vā, ‘aññaṃ jīvaṃ, aññaṃ sarīraṃ’ iti vā. Sabbānissa tāni pahīnāni bhavanti ucchinnamūlāni tālāvatthukatāni anabhāvaṅkatāni āyatiṃ anuppādadhammānī”ti. Pañcamaṃ.