相应部12相应68经/憍赏弥经(因缘相应/因缘篇/修多罗)

有个时候，殊胜尊者与那罗尊者住在拘睒弥城的瞿师罗园，有一天殊胜尊者来到那罗尊者的住处，他们相互问候后，殊胜尊者就在一旁坐下，他对那罗尊者说：“那罗学友，我有一个问题想要请问您，您能为我解答吗？”

那罗尊者说：“殊胜学友，您有什么问题，请说，如果我知道的话，一定会为您解答的。”

殊胜尊者说：“那罗学友是这样的，我现在已经明白了世尊所说的缘起法（缘起法解释，见第四十八章、第四十九章），是不是明白了缘起法，就开启了解脱的智慧，就从生死中解脱出来了呢？就证悟了解脱的果位了呢？就达到了涅槃的境界了呢？那罗学友您证悟了解脱的果位没有？您达到了涅槃的境界没有？”

那罗尊者说：“殊胜学友我虽然也明白了缘起法，但是还没有证悟解脱的果位，还没有达到不生不灭涅槃的境界。”

殊胜尊者说：“那罗学友，您还没有证悟解脱的果位，还没有达到涅槃的境界，那您以后怎么知道自己已经证悟解脱果位了呢？您以后又怎么知道自己已经达到涅槃境界了呢？”

那罗尊者说：“殊胜学友，我虽然没有证悟解脱的果位，没有达到涅槃的境界，但是我知道证悟解脱果位后的境界是怎么样的，我知道进入涅槃后的境界是怎么样的，我说一个比喻给您听，您就明白了。”

殊胜尊者说：“那罗学友，您请说。”

那罗尊者说：“殊胜学友，就如同一个在沙漠中迷路的人，他已经很久没有喝到水了，他口渴难耐、筋疲力尽。突然他发现了一口水井，于是他就欣喜若狂的来到水井的旁边，他看见水井里面确实有水，可是水井非常的深，又没有取水用的绳子和水桶，他虽然能够看见水井里面的水，却喝不到水。殊胜学友，同样的道理，我虽然明白了缘起法的义理，却没有实践去修行，没有真正由此除灭一切的烦恼和痛苦，没有证悟解脱的果位，没有达到不生不灭涅槃的境界，但是我却知道证悟解脱果位后的境界是怎么样的，知道进入涅槃后的境界是怎么样的，就如同那个在沙漠中迷路，口渴难耐的人，他能够看见水井里面的水，却喝不到水一样。

殊胜学友明白缘起法的义理和证悟解脱的果位那是两回事情，还是要实践的去修行才能证悟解脱的果位，才能达到涅槃的境界。世尊是过来人，相信您明了了缘起法的义理，就应该明白，修习缘起法确实是能够除灭一切的烦恼和痛苦，确实是能够由此证悟解脱的果位，确实是能够达到不生不灭涅槃的境界。殊胜学友您要对世尊的正法生起坚固的信心，这样您才能持之以恒的按世尊的正法去修行，殊胜学友您应该经常的忆念世尊所说的缘起法，这样您就能更加深入的理解缘起法（缘起法解释，见第四十八章、第四十九章）了。

殊胜尊者说：“那罗学友，您刚才说的比喻恰到好处，我确实应该经常的忆念世尊所说的缘起法，看来我对缘起法理解的还不够深入，因此还没有对世尊所说的正法生起坚固的信心，我还是需要通过实践的修行来体会缘起法的真义，我相信沿着世尊修行的古道，我应该也能证悟解脱的果位，我应该也能达到不生不灭涅槃的境界。那罗学友，感谢您今天为我解惑。”

殊胜尊者随喜赞叹那罗尊者说法的无量功德，并按着那罗尊者所说的法去修行。

巴利语原版经文

SN.12.68/(8). Kosambisuttaṃ

　　 68. Ekaṃ samayaṃ āyasmā ca musilo āyasmā ca paviṭṭho āyasmā ca nārado āyasmā ca ānando kosambiyaṃ viharanti ghositārāme. Atha kho āyasmā paviṭṭho āyasmantaṃ musilaṃ etadavoca– “aññatreva, āvuso musila, saddhāya aññatra ruciyā aññatra anussavā aññatra ākāraparivitakkā aññatra diṭṭhinijjhānakkhantiyā atthāyasmato musilassa paccattameva ñāṇaṃ– ‘jātipaccayā jarāmaraṇan’”ti? “Aññatreva, āvuso paviṭṭha, saddhāya aññatra ruciyā aññatra anussavā aññatra ākāraparivitakkā aññatra diṭṭhinijjhānakkhantiyā ahametaṃ jānāmi ahametaṃ passāmi– ‘jātipaccayā jarāmaraṇan’”ti.

　　 “Aññatreva āvuso musila, saddhāya aññatra ruciyā aññatra anussavā aññatra ākāraparivitakkā aññatra diṭṭhinijjhānakkhantiyā atthāyasmato musilassa paccattameva ñāṇaṃ– ‘bhavapaccayā jātīti …pe… upādānapaccayā bhavoti… taṇhāpaccayā upādānanti… vedanāpaccayā taṇhāti… phassapaccayā vedanāti… saḷāyatanapaccayā phassoti… nāmarūpapaccayā saḷāyatananti… viññāṇapaccayā nāmarūpanti… saṅkhārapaccayā viññāṇanti… avijjāpaccayā saṅkhārā’”ti? “Aññatreva, āvuso paviṭṭha, saddhāya aññatra ruciyā aññatra anussavā aññatra ākāraparivitakkā aññatra diṭṭhinijjhānakkhantiyā ahametaṃ jānāmi ahametaṃ passāmi– ‘avijjāpaccayā saṅkhārā’”ti.

　　 “Aññatreva, āvuso musila, saddhāya aññatra ruciyā aññatra anussavā aññatra ākāraparivitakkā aññatra diṭṭhinijjhānakkhantiyā atthāyasmato musilassa paccattameva ñāṇaṃ– ‘jātinirodhā jarāmaraṇanirodho’”ti? “Aññatreva, āvuso paviṭṭha, saddhāya aññatra ruciyā aññatra anussavā aññatra ākāraparivitakkā aññatra diṭṭhinijjhānakkhantiyā ahametaṃ jānāmi ahametaṃ passāmi– ‘jātinirodhā jarāmaraṇanirodho’”ti.

　　 “Aññatreva āvuso musila, saddhāya aññatra ruciyā aññatra anussavā aññatra ākāraparivitakkā aññatra diṭṭhinijjhānakkhantiyā atthāyasmato musilassa paccattameva ñāṇaṃ– ‘bhavanirodhā jātinirodhoti …pe… upādānanirodhā bhavanirodhoti… taṇhānirodhā upādānanirodhoti… vedanānirodhā taṇhānirodhoti… phassanirodhā vedanānirodhoti… saḷāyatananirodhā phassanirodhoti… nāmarūpanirodhā saḷāyatananirodhoti… viññāṇanirodhā nāmarūpanirodhoti saṅkhāranirodhā viññāṇanirodhoti… avijjānirodhā saṅkhāranirodho’”ti? “Aññatreva, āvuso paviṭṭha, saddhāya aññatra ruciyā aññatra anussavā aññatra ākāraparivitakkā aññatra diṭṭhinijjhānakkhantiyā ahametaṃ jānāmi ahametaṃ passāmi– ‘avijjānirodhā saṅkhāranirodho’”ti.

　　 “Aññatreva, āvuso musila, saddhāya aññatra ruciyā aññatra anussavā aññatra ākāraparivitakkā aññatra diṭṭhinijjhānakkhantiyā atthāyasmato musilassa paccattameva ñāṇaṃ– ‘bhavanirodho nibbānan’”ti? “Aññatreva, āvuso paviṭṭha, saddhāya aññatra ruciyā aññatra anussavā aññatra ākāraparivitakkā aññatra diṭṭhinijjhānakkhantiyā ahametaṃ jānāmi ahametaṃ passāmi– ‘bhavanirodho nibbānan’”ti.

　　 “Tenahāyasmā musilo arahaṃ khīṇāsavo”ti? Evaṃ vutte, āyasmā musilo tuṇhī ahosi. Atha kho āyasmā nārado āyasmantaṃ paviṭṭhaṃ etadavoca– “sādhāvuso paviṭṭha, ahaṃ etaṃ pañhaṃ labheyyaṃ. Maṃ etaṃ pañhaṃ puccha. Ahaṃ te etaṃ pañhaṃ byākarissāmī”ti. “Labhatāyasmā nārado etaṃ pañhaṃ. Pucchāmahaṃ āyasmantaṃ nāradaṃ etaṃ pañhaṃ. Byākarotu ca me āyasmā nārado etaṃ pañhaṃ”.

　　 “Aññatreva, āvuso nārada, saddhāya aññatra ruciyā aññatra anussavā aññatra ākāraparivitakkā aññatra diṭṭhinijjhānakkhantiyā atthāyasmato nāradassa paccattameva ñāṇaṃ– ‘jātipaccayā jarāmaraṇan’”ti? “Aññatreva, āvuso paviṭṭha, saddhāya aññatra ruciyā aññatra anussavā aññatra ākāraparivitakkā aññatra diṭṭhinijjhānakkhantiyā ahametaṃ jānāmi ahametaṃ passāmi– ‘jātipaccayā jarāmaraṇan’”ti.

　　 “Aññatreva āvuso nārada, saddhāya aññatra ruciyā aññatra anussavā aññatra ākāraparivitakkā aññatra diṭṭhinijjhānakkhantiyā atthāyasmato nāradassa paccattameva ñāṇaṃ – bhavapaccayā jāti …pe… avijjāpaccayā saṅkhārā”ti? “Aññatreva, āvuso paviṭṭha, saddhāya aññatra ruciyā aññatra anussavā aññatra ākāraparivitakkā aññatra diṭṭhinijjhānakkhantiyā ahametaṃ jānāmi ahametaṃ passāmi– ‘avijjāpaccayā saṅkhārā’”ti.

　　 “Aññatreva, āvuso nārada, saddhāya aññatra ruciyā aññatra anussavā aññatra ākāraparivitakkā aññatra diṭṭhinijjhānakkhantiyā atthāyasmato nāradassa paccattameva ñāṇaṃ– ‘jātinirodhā jarāmaraṇanirodho’”ti? “Aññatreva, āvuso paviṭṭha, saddhāya aññatra ruciyā aññatra anussavā aññatra ākāraparivitakkā aññatra diṭṭhinijjhānakkhantiyā ahametaṃ jānāmi ahametaṃ passāmi– ‘jātinirodhā jarāmaraṇanirodho’”ti.

　　 “Aññatreva, āvuso nārada, saddhāya aññatra ruciyā aññatra anussavā aññatra ākāraparivitakkā aññatra diṭṭhinijjhānakkhantiyā atthāyasmato nāradassa paccattameva ñāṇaṃ– ‘bhavanirodhā jātinirodhoti …pe… avijjānirodhā saṅkhāranirodho’”ti? “Aññatreva, āvuso paviṭṭha, saddhāya aññatra ruciyā aññatra anussavā aññatra ākāraparivitakkā aññatra diṭṭhinijjhānakkhantiyā ahametaṃ jānāmi ahametaṃ passāmi– ‘avijjānirodhā saṅkhāranirodho’”ti.

　　 “Aññatreva, āvuso nārada, saddhāya aññatra ruciyā aññatra anussavā aññatra ākāraparivitakkā aññatra diṭṭhinijjhānakkhantiyā atthāyasmato nāradassa paccattameva ñāṇaṃ– ‘bhavanirodho nibbānan’”ti? “Aññatreva, āvuso paviṭṭha, saddhāya aññatra ruciyā aññatra anussavā aññatra ākāraparivitakkā aññatra diṭṭhinijjhānakkhantiyā ahametaṃ jānāmi ahametaṃ passāmi– ‘bhavanirodho nibbānan’”ti.

　　 “Tenahāyasmā nārado arahaṃ khīṇāsavo”ti? “‘Bhavanirodho nibbānan’ti kho me, āvuso, yathābhūtaṃ sammappaññāya sudiṭṭhaṃ, na camhi arahaṃ khīṇāsavo. Seyyathāpi, āvuso, kantāramagge udapāno. Tatra nevassa rajju na udakavārako. Atha puriso āgaccheyya ghammābhitatto ghammapareto kilanto tasito pipāsito, so taṃ udapānaṃ olokeyya. Tassa ‘udakan’ti hi kho ñāṇaṃ assa, na ca kāyena phusitvā vihareyya. Evameva kho, āvuso, ‘bhavanirodho nibbānan’ti yathābhūtaṃ sammappaññāya sudiṭṭhaṃ, na camhi arahaṃ khīṇāsavo”ti.

　　 Evaṃ vutte, āyasmā ānando āyasmantaṃ paviṭṭhaṃ etadavoca– “evaṃvādī tvaṃ, āvuso paviṭṭha, āyasmantaṃ nāradaṃ kiṃ vadesī”ti? “Evaṃvādāhaṃ, āvuso ānanda, āyasmantaṃ nāradaṃ na kiñci vadāmi aññatra kalyāṇā aññatra kusalā”ti. Aṭṭhamaṃ.