第一千零四十六章 小摩罗迦经
中部63经/小摩罗迦经(比丘品[7])
这是我亲身听闻到的。一时,佛陀住在舍卫城祇树林给孤独园。
那时,摩罗迦子尊者独处静坐,心中生起如是思惟:"世尊未解答、搁置、拒绝的这些见解:'世界是常'或'世界是无常'(常解释:恒常,永远存在),'世界有边'或'世界无边','命即是身'或'命异身异','如来死后存在'或'如来死后不存在','如来死后亦存在亦不存在'或'如来死后既非存在亦非不存在'——这些世尊都未对我解答。世尊不解答我,我不喜欢,我不满意。我要去世尊那里询问这个问题。如果世尊对我解答'世界是常'或'世界是无常'……'如来死后既非存在亦非不存在',那么我就在世尊处修梵行(梵行解释:清净的行为,也就是断绝淫欲的行为,也指修行八正道);如果世尊不对我解答'世界是常'或'世界是无常'……'如来死后既非存在亦非不存在',那么我就舍弃学处,还俗。"
傍晚时分,摩罗迦子尊者从独处起来,来到佛陀处。来到后,礼敬佛陀,坐在一旁。坐在一旁的摩罗迦子尊者对佛陀说:
"世尊,我独处静坐时,心中生起如是思惟:'世尊未解答、搁置、拒绝的这些见解:……'如来死后既非存在亦非不存在'——这些世尊都未对我解答。世尊不解答我,我不喜欢,我不满意。我要去世尊那里询问这个问题。如果世尊对我解答'世界是常'或'世界是无常'……'如来死后既非存在亦非不存在',那么我就在世尊处修梵行;如果世尊不对我解答'世界是常'或'世界是无常'……'如来死后既非存在亦非不存在',那么我就舍弃学处,还俗。'
如果世尊知道'世界是常',请世尊对我解答'世界是常';如果世尊知道'世界是无常',请世尊对我解答'世界是无常'。如果世尊不知道'世界是常'或'世界是无常',那么对于不知、不见者,正直的做法就是说:'我不知,我不见。'
如果世尊知道'世界有边',请世尊对我解答'世界有边';如果世尊知道'世界无边',请世尊对我解答'世界无边'。如果世尊不知道'世界有边'或'世界无边',那么对于不知、不见者,正直的做法就是说:'我不知,我不见。'
如果世尊知道'命即是身',请世尊对我解答'命即是身';如果世尊知道'命异身异',请世尊对我解答'命异身异'。如果世尊不知道'命即是身'或'命异身异',那么对于不知、不见者,正直的做法就是说:'我不知,我不见。'
如果世尊知道'如来死后存在',请世尊对我解答'如来死后存在';如果世尊知道'如来死后不存在',请世尊对我解答'如来死后不存在'。如果世尊不知道'如来死后存在'或'如来死后不存在',那么对于不知、不见者,正直的做法就是说:'我不知,我不见。'
如果世尊知道'如来死后亦存在亦不存在',请世尊对我解答'如来死后亦存在亦不存在';如果世尊知道'如来死后既非存在亦非不存在',请世尊对我解答'如来死后既非存在亦非不存在'。如果世尊不知道'如来死后亦存在亦不存在'或'如来死后既非存在亦非不存在',那么对于不知、不见者,正直的做法就是说:'我不知,我不见。'"
"摩罗迦子,如来曾对你说过:'来吧,摩罗迦子,你来如来这里修梵行,如来会为你解答"世界是常"或"世界是无常","世界有边"或"世界无边","命即是身"或"命异身异","如来死后存在"或"如来死后不存在","如来死后亦存在亦不存在"或"如来死后既非存在亦非不存在"'吗?"
"没有,世尊。"
"那么,你曾对如来说过:'世尊,我要在世尊处修梵行,世尊会为我解答"世界是常"或"世界是无常","世界有边"或"世界无边","命即是身"或"命异身异","如来死后存在"或"如来死后不存在","如来死后亦存在亦不存在"或"如来死后既非存在亦非不存在"'吗?"
"没有,世尊。"
"这样的话,愚人啊,你是谁,又在责难谁呢?"
"摩罗迦子,如果有人这样说:'在世尊为我解答"世界是常"或"世界是无常"……"如来死后既非存在亦非不存在"之前,我不会在世尊处修梵行',那么,摩罗迦子,如来还未解答,而那个人就会死去。
摩罗迦子,就像一个人被淬了毒的箭射中,他的亲友眷属为他请来医生。但是他说:'在我知道射我的那个人是刹帝利、婆罗门、吠舍还是首陀罗之前(刹帝利种姓解释:意译地主、王种。略作刹利。乃印度四姓阶级中之第二阶级,地位仅次于婆罗门,乃王族、贵族、士族所属之阶级,系从事军事、政治者。释尊即出身此阶级;婆罗门解释:意译净行、梵行、梵志、承习。印度四姓中,最上位之僧侣、学者阶级。为古印度一切知识之垄断者,自认为印度社会之最胜种姓;吠舍解释:印度四姓之一,即商人的族姓;首陀罗解释:略称首陀。为印度四姓中地位最低之奴隶阶级。从事担死人、除粪、养鸡猪、捕猎、屠杀、沽酒、兵伍等卑贱职务。乃雅利安人所征服之土著,随着婆罗门文化之隆盛而备受压迫,亦无任何宗教特权,并受传统婆罗门教轻蔑为无来生之贱民,故称为一生族。释尊对此主张四姓平等,并允许首陀罗阶级出家),我不会拔出这支箭';他又说:'在我知道射我的那个人的名字和氏族之前,我不会拔出这支箭';他又说:'在我知道射我的那个人是高个子、矮个子还是中等身材之前,我不会拔出这支箭';他又说:'在我知道射我的那个人是黑皮肤、褐皮肤还是黄皮肤之前,我不会拔出这支箭';他又说:'在我知道射我的那个人住在哪个村庄、市镇或城市之前,我不会拔出这支箭';他又说:'在我知道射我的那把弓是长弓还是弩弓之前,我不会拔出这支箭';他又说:'在我知道射我的那根弓弦是用麻、芦苇、筋、树皮还是乳木制成的之前,我不会拔出这支箭';他又说:'在我知道射我的那支箭是用野生植物还是栽培植物制成的之前,我不会拔出这支箭';他又说:'在我知道射我的那支箭是用什么鸟的羽毛做箭羽的,是秃鹫、苍鹭、鹰、孔雀还是鹭鸶的羽毛之前,我不会拔出这支箭';他又说:'在我知道射我的那支箭是用牛筋、水牛筋、鹿筋还是猴筋缠绕的之前,我不会拔出这支箭';他又说:'在我知道射我的是普通箭、刀头箭、铁箭、牙齿箭还是树叶箭之前,我不会拔出这支箭'。摩罗迦子,那个人还不知道这些事情就会死去。
同样地,摩罗迦子,如果有人这样说:'在世尊为我解答"世界是常"或"世界是无常"……"如来死后既非存在亦非不存在"之前,我不会在世尊处修梵行',那么,摩罗迦子,如来还未解答,而那个人就会死去。
摩罗迦子,如果有'世界是常'的见解,也不会有梵行住;如果有'世界是无常'的见解,也不会有梵行住。无论有'世界是常'的见解,还是有'世界是无常'的见解,都有生、老、死,有忧、悲、苦、恼、绝望。如来在现法中宣说断除这些。
摩罗迦子,如果有'世界有边'的见解,也不会有梵行住;如果有'世界无边'的见解,也不会有梵行住。无论有'世界有边'的见解,还是有'世界无边'的见解,都有生、老、死,有忧、悲、苦、恼、绝望。如来在现法中宣说断除这些。
摩罗迦子,如果有'命即是身'的见解,也不会有梵行住;如果有'命异身异'的见解,也不会有梵行住。无论有'命即是身'的见解,还是有'命异身异'的见解,都有生、老、死,有忧、悲、苦、恼、绝望。如来在现法中宣说断除这些。
摩罗迦子,如果有'如来死后存在'的见解,也不会有梵行住;如果有'如来死后不存在'的见解,也不会有梵行住。无论有'如来死后存在'的见解,还是有'如来死后不存在'的见解,都有生、老、死,有忧、悲、苦、恼、绝望。如来在现法中宣说断除这些。
摩罗迦子,如果有'如来死后亦存在亦不存在'的见解,也不会有梵行住;如果有'如来死后既非存在亦非不存在'的见解,也不会有梵行住。无论有'如来死后亦存在亦不存在'的见解,还是有'如来死后既非存在亦非不存在'的见解,都有生、老、死,有忧、悲、苦、恼、绝望。如来在现法中宣说断除这些。
因此,摩罗迦子,你应当记住如来未解答的就是未解答的,如来已解答的就是已解答的。摩罗迦子,如来未解答什么?'世界是常',摩罗迦子,如来未解答;'世界是无常',如来未解答;'世界有边',如来未解答;'世界无边',如来未解答;'命即是身',如来未解答;'命异身异',如来未解答;'如来死后存在',如来未解答;'如来死后不存在',如来未解答;'如来死后亦存在亦不存在',如来未解答;'如来死后既非存在亦非不存在',如来未解答。
摩罗迦子,为什么如来未解答这些?因为,摩罗迦子,这些无益处,不是梵行的基础,不能导向厌离、离欲、灭尽、寂静、证知、正觉、涅槃。所以如来未解答这些。
摩罗迦子,如来解答了什么?'这是苦',摩罗迦子,如来解答了;'这是苦集',如来解答了;'这是苦灭',如来解答了;'这是趣向苦灭之道',如来解答了。
摩罗迦子,为什么如来解答了这些?因为,摩罗迦子,这些有益处,是梵行的基础,能导向厌离、离欲、灭尽、寂静、证知、正觉、涅槃。所以如来解答了这些。
因此,摩罗迦子,你应当记住如来未解答的就是未解答的,如来已解答的就是已解答的。"
佛陀说了这些。摩罗迦子尊者满意欢喜佛陀所说。
小摩罗迦经结束。
巴利语原版经文
MN.63/(3) Cūḷamālukyasuttaṃ
122. Evaṃ me sutaṃ– ekaṃ samayaṃ bhagavā sāvatthiyaṃ viharati jetavane anāthapiṇḍikassa ārāme. Atha kho āyasmato mālukyaputtassa rahogatassa paṭisallīnassa evaṃ cetaso parivitakko udapādi– “yānimāni diṭṭhigatāni bhagavatā abyākatāni ṭhapitāni paṭikkhittāni– ‘sassato loko’tipi, ‘asassato loko’tipi, ‘antavā loko’tipi, ‘anantavā loko’tipi, ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīran’tipi, ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīran’tipi, ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’tipi, ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’tipi, ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’tipi, ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’tipi– tāni me bhagavā na byākaroti. Yāni me bhagavā na byākaroti taṃ me na ruccati, taṃ me nakkhamati. Sohaṃ bhagavantaṃ upasaṅkamitvā etamatthaṃ pucchissāmi. Sace me bhagavā byākarissati– ‘sassato loko’ti vā ‘asassato loko’ti vā …pe… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā– evāhaṃ bhagavati brahmacariyaṃ carissāmi; no ce me bhagavā byākarissati– ‘sassato loko’ti vā ‘asassato loko’ti vā …pe… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā– evāhaṃ sikkhaṃ paccakkhāya hīnāyāvattissāmī”ti.
123. Atha kho āyasmā mālukyaputto sāyanhasamayaṃ paṭisallānā vuṭṭhito yena bhagavā tenupasaṅkami; upasaṅkamitvā bhagavantaṃ abhivādetvā ekamantaṃ nisīdi. Ekamantaṃ nisinno kho āyasmā mālukyaputto bhagavantaṃ etadavoca –
124. “Idha mayhaṃ, bhante, rahogatassa paṭisallīnassa evaṃ cetaso parivitakko udapādi– yānimāni diṭṭhigatāni bhagavatā abyākatāni ṭhapitāni paṭikkhittāni– ‘sassato loko’tipi, ‘asassato loko’tipi …pe… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’tipi– tāni me bhagavā na byākaroti. Yāni me bhagavā na byākaroti taṃ me na ruccati, taṃ me nakkhamati. Sohaṃ bhagavantaṃ upasaṅkamitvā etamatthaṃ pucchissāmi. Sace me bhagavā byākarissati– ‘sassato loko’ti vā, ‘asassato loko’ti vā …pe… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā– evāhaṃ bhagavati, brahmacariyaṃ carissāmi. No ce me bhagavā byākarissati– ‘sassato loko’ti vā, ‘asassato loko’ti vā …pe… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā– evāhaṃ sikkhaṃ paccakkhāya hīnāyāvattissāmīti. Sace bhagavā jānāti– ‘sassato loko’ti, ‘sassato loko’ti me bhagavā byākarotu; sace bhagavā jānāti– ‘asassato loko’ti, ‘asassato loko’ti me bhagavā byākarotu. No ce bhagavā jānāti – ‘sassato loko’ti vā, ‘asassato loko’ti vā, ajānato kho pana apassato etadeva ujukaṃ hoti yadidaṃ– ‘na jānāmi, na passāmī’ti. Sace bhagavā jānāti– ‘antavā loko’ti, ‘anantavā loko’ti me bhagavā byākarotu; sace bhagavā jānāti– ‘anantavā loko’ti, ‘anantavā loko’ti me bhagavā byākarotu. No ce bhagavā jānāti– ‘antavā loko’ti vā, ‘anantavā loko’ti vā, ajānato kho pana apassato etadeva ujukaṃ hoti yadidaṃ– ‘na jānāmi, na passāmī’ti. Sace bhagavā jānāti– ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīran’ti, ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīran’ti me bhagavā byākarotu; sace bhagavā jānāti– ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīran’ti, ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīran’ti me bhagavā byākarotu. No ce bhagavā jānāti– ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīran’ti vā, ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīran’ti vā, ajānato kho pana apassato etadeva ujukaṃ hoti yadidaṃ– ‘na jānāmi, na passāmī’ti. Sace bhagavā jānāti– ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti me bhagavā byākarotu; sace bhagavā jānāti– ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti me bhagavā byākarotu. No ce bhagavā jānāti– ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ajānato kho pana apassato etadeva ujukaṃ hoti yadidaṃ– ‘na jānāmi na passāmī’ti. Sace bhagavā jānāti– ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti me bhagavā byākarotu; sace bhagavā jānāti– ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti me bhagavā byākarotu. No ce bhagavā jānāti– ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ajānato kho pana apassato etadeva ujukaṃ hoti yadidaṃ– ‘na jānāmi, na passāmī’”ti.
125. “Kiṃ nu tāhaṃ, mālukyaputta, evaṃ avacaṃ– ‘ehi tvaṃ, mālukyaputta, mayi brahmacariyaṃ cara, ahaṃ te byākarissāmi – ‘sassato loko’ti vā, ‘asassato loko’ti vā, ‘antavā loko’ti vā, ‘anantavā loko’ti vā, ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīran’ti vā, ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīran’ti vā, ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā”ti? “No hetaṃ, bhante”. “Tvaṃ vā pana maṃ evaṃ avaca– ahaṃ, bhante, bhagavati brahmacariyaṃ carissāmi bhagavā me byākarissati– ‘sassato loko’ti vā, ‘asassato loko’ti vā, ‘antavā loko’ti vā, ‘anantavā loko’ti vā, ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīran’ti vā, ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīran’ti vā, ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā”ti? “No hetaṃ, bhante”. “Iti kira, mālukyaputta, nevāhaṃ taṃ vadāmi– ehi tvaṃ, mālukyaputta, mayi brahmacariyaṃ cara, ahaṃ te byākarissāmi – ‘sassato loko’ti vā, ‘asassato loko’ti vā …pe… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇāti vā’ti; napi kira maṃ tvaṃ vadesi– ahaṃ, bhante, bhagavati brahmacariyaṃ carissāmi, bhagavā me byākarissati– ‘sassato loko’ti vā ‘asassato loko’ti vā …pe… ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā”ti. Evaṃ sante, moghapurisa, ko santo kaṃ paccācikkhasi?
126. “Yo kho, mālukyaputta, evaṃ vadeyya– ‘na tāvāhaṃ bhagavati brahmacariyaṃ carissāmi yāva me bhagavā na byākarissati– “sassato loko”ti vā, “asassato loko”ti vā …pe… “neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā”ti vāti, abyākatameva taṃ, mālukyaputta, tathāgatena assa, atha so puggalo kālaṃ kareyya. Seyyathāpi, mālukyaputta, puriso sallena viddho assa savisena gāḷhapalepanena. Tassa mittāmaccā ñātisālohitā bhisakkaṃ sallakattaṃ upaṭṭhapeyyuṃ. So evaṃ vadeyya– ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi yāva na taṃ purisaṃ jānāmi yenamhi viddho, khattiyo vā brāhmaṇo vā vesso vā suddo vā’ti; so evaṃ vadeyya– ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi yāva na taṃ purisaṃ jānāmi yenamhi viddho, evaṃnāmo evaṃgotto iti vā’ti; so evaṃ vadeyya– ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi yāva na taṃ purisaṃ jānāmi yenamhi viddho, dīgho vā rasso vā majjhimo vā’ti; so evaṃ vadeyya– ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi yāva na taṃ purisaṃ jānāmi yenamhi viddho, kāḷo vā sāmo vā maṅguracchavī vā’ti; so evaṃ vadeyya– ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi yāva na taṃ purisaṃ jānāmi yenamhi viddho, amukasmiṃ gāme vā nigame vā nagare vā’ti; so evaṃ vadeyya– ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi yāva na taṃ dhanuṃ jānāmi yenamhi viddho, yadi vā cāpo yadi vā kodaṇḍo’ti; so evaṃ vadeyya– ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi yāva na taṃ jiyaṃ jānāmi yāyamhi viddho yadi vā akkassa yadi vā saṇhassa yadi vā nhārussa yadi vā maruvāya yadi vā khīrapaṇṇino’ti; so evaṃ vadeyya– ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi yāva na taṃ kaṇḍaṃ jānāmi yenamhi viddho, yadi vā gacchaṃ yadi vā ropiman’ti; so evaṃ vadeyya– ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi yāva na taṃ kaṇḍaṃ jānāmi yenamhi viddho, yassa pattehi vājitaṃ yadi vā gijjhassa yadi vā kaṅkassa yadi vā kulalassa yadi vā morassa yadi vā sithilahanuno’ti; so evaṃ vadeyya– ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi yāva na taṃ kaṇḍaṃ jānāmi yenamhi viddho, yassa nhārunā parikkhittaṃ yadi vā gavassa yadi vā mahiṃsassa yadi vā bheravassa yadi vā semhārassā’ti; so evaṃ vadeyya– ‘na tāvāhaṃ imaṃ sallaṃ āharissāmi yāva na taṃ sallaṃ jānāmi yenamhi viddho, yadi vā sallaṃ yadi vā khurappaṃ yadi vā vekaṇḍaṃ yadi vā nārācaṃ yadi vā vacchadantaṃ yadi vā karavīrapattan’ti aññātameva taṃ, mālukyaputta, tena purisena assa, atha so puriso kālaṃ kareyya. Evameva kho, mālukyaputta, yo evaṃ vadeyya– ‘na tāvāhaṃ bhagavati brahmacariyaṃ carissāmi yāva me bhagavā na byākarissati– “sassato loko”ti vā “asassato loko”ti vā …pe… “neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā”ti vāti – abyākatameva taṃ, mālukyaputta, tathāgatena assa, atha so puggalo kālaṅkareyya.
127. “‘Sassato loko’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso abhavissāti evaṃ ‘no asassato loko’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso abhavissāti, evampi ‘no sassato loko’ti vā, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati, ‘asassato loko’ti vā diṭṭhiyā sati attheva jāti, atthi jarā, atthi maraṇaṃ, santi sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā; yesāhaṃ diṭṭheva dhamme nighātaṃ paññapemi ‘Antavā loko’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso abhavissāti, evaṃ ‘no anantavā loko’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso abhavissāti, evampi ‘no antavā loko’ti vā, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati, ‘anantavā loko’ti vā diṭṭhiyā sati attheva jāti, atthi jarā, atthi maraṇaṃ, santi sokaparidevadukkhadomanassupāyāsā; yesāhaṃ diṭṭheva dhamme nighātaṃ paññapemi. ‘Taṃ jīvaṃ taṃ sarīran’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso abhavissāti, evaṃ ‘no aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīran’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso abhavissāti, evampi ‘no taṃ jīvaṃ taṃ sarīran’ti vā, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati, ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīran’ti vā diṭṭhiyā sati attheva jāti …pe… nighātaṃ paññapemi. ‘Hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso abhavissāti, evaṃ ‘no na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso abhavissāti, evampi ‘no hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati, ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā diṭṭhiyā sati attheva jāti …pe… yesāhaṃ diṭṭheva dhamme nighātaṃ paññapemi. ‘Hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso abhavissāti, evaṃ ‘no neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati brahmacariyavāso abhavissāti, evampi ‘no hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti, mālukyaputta, diṭṭhiyā sati, ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti vā diṭṭhiyā sati attheva jāti …pe… yesāhaṃ diṭṭheva dhamme nighātaṃ paññapemi.
128. “Tasmātiha, mālukyaputta, abyākatañca me abyākatato dhāretha; byākatañca me byākatato dhāretha. Kiñca, mālukyaputta, mayā abyākataṃ? ‘Sassato loko’ti mālukyaputta, mayā abyākataṃ; ‘asassato loko’ti– mayā abyākataṃ; ‘antavā loko’ti– mayā abyākataṃ; ‘anantavā loko’ti– mayā abyākataṃ; ‘taṃ jīvaṃ taṃ sarīran’ti mayā abyākataṃ; ‘aññaṃ jīvaṃ aññaṃ sarīran’ti– mayā abyākataṃ; ‘hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti – mayā abyākataṃ; ‘na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti– mayā abyākataṃ; ‘hoti ca na ca hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti– mayā abyākataṃ; ‘neva hoti na na hoti tathāgato paraṃ maraṇā’ti– mayā abyākataṃ. Kasmā cetaṃ, mālukyaputta, mayā abyākataṃ? Na hetaṃ, mālukyaputta, atthasaṃhitaṃ na ādibrahmacariyakaṃ na nibbidāya na virāgāya na nirodhāya na upasamāya na abhiññāya na sambodhāya na nibbānāya saṃvattati. Tasmā taṃ mayā abyākataṃ. Kiñca, mālukyaputta, mayā byākataṃ? ‘Idaṃ dukkhan’ti, mālukyaputta, mayā byākataṃ; ‘ayaṃ dukkhasamudayo’ti– mayā byākataṃ; ‘ayaṃ dukkhanirodho’ti– mayā byākataṃ; ‘ayaṃ dukkhanirodhagāminī paṭipadā’ti– mayā byākataṃ. Kasmā cetaṃ, mālukyaputta, mayā byākataṃ? Etañhi, mālukyaputta, atthasaṃhitaṃ etaṃ ādibrahmacariyakaṃ nibbidāya virāgāya nirodhāya upasamāya abhiññāya sambodhāya nibbānāya saṃvattati. Tasmā taṃ mayā byākataṃ. Tasmātiha, mālukyaputta abyākatañca me abyākatato dhāretha; byākatañca me byākatato dhārethā”ti.
Idamavoca bhagavā. Attamano āyasmā mālukyaputto bhagavato bhāsitaṃ abhinandīti.
Cūḷamālukyasuttaṃ niṭṭhitaṃ tatiyaṃ.